Grįžęs  vėl mėgino mokytis, tačiau greitai palikęs visus mokslus grįžo į tėvų namus ir dirbo įvairius ūkio darbus, tapė paveikslus, rašė eilėraščius, projektavo „kosminius laivus“, drožė iš medžio juodus katinus varnėnams baidyti. Tėvams mirus, sveikatai pašlijus, Algis „įkalinamas“ Duseikių internate, vėliau perkeliamas į Strūnos psichoneurologinį internatą, kur gyveno iki mirties. Surengė personalines parodas: Vilniaus menininkų rūmuose (1989), Šiuolaikinio meno centre (1995), „Lietuvos aido“ galerijoje (1997), Dalios ir Zigmo Kalesinskų aukštesniojoje liaudies amatų mokykloje Vilkijoje (1999). 1992 m. V. Oškinio leidykla išleido A. J. Stankevičiaus poezijos knygelę „Eilėraščiai“. „Taip, taip, – „Palytėtas To piršto“, tačiau turėjo ką pasakyti ir rado būdą, kaip pasakyti! Jo eilėraščių forma tapo turiniu, neįkyri didaktika negriauna jų estetinės vertės, poetinė kalba, vaizdai, sukurti ta kalba, prilygsta jo piešinių ir tapybos drobių grožiui“ .