Istorija

Seniūnijos administracijos įstaigos yra Vilkijos mieste (neįeinančiame į seniūnijos teritoriją). Gyventojų deklaravusių gyvenamąją vietą Vilkijos apylinkių seniūnijoje yra 2581, tačiau gyvena apie 2700. Seniūnijoje yra 49 kaimai, didesni iš jų: Vilkija (454 žm.), Daugeliškiai (355 žm.), Padauguva (319 žm.), Akuotai (195 žm.), Valmantiškiai (126 žm.), Saulėtekiai (151 žm.). Plotas: 14 907,6 ha, iš jų 63,65 proc. užima žemės ūkio naudmenos, 35,01 proc. miškai, 0,44 proc. vandenys, 0,9 proc. kitos paskirties plotai. Seniūnijoje yra: Saulėtekių vaikų darželis, Daugėliškių pradinė mokykla, Saulėtekio A. Mackevičiaus pagrindinė mokykla, Padauguvos kultūros centras, 2 medicinos punktai, 3 veterinarijos įmonės, 7 parduotuvės,7 kaimo bendruomenės centra. Vilkijos apylinkių seniūnija Kauno rajono žemėlapisyra vakariniame Kauno rajono pakraštyje. Pietine teritorijos riba teka Nemunas, o vakarine - Dubysa. Visa apylinkės teritorija yra garsių istorinių Paštuvos ir Gaižuvos žemių sankirtoje. Piliakalniai, senovės gyvenvietės, senkapiai patvirtina garbingą šio krašto praeitį. Ringovėje buvo suimtas 1863 m. sukilimo vadas kunigas Antanas Mackevičius. Minint sukilimo 135-ąsias metines šioje vietoje pastatytas paminklinis akmuo ir koplytstulpis (aut. tautodailininkas Ipolitas Užkurnys). Vilkijos apylinkės prasideda nuo Nemuno slėnių, kuris čia neplatus; jį puošia Ringoves piliakalnis žali šlaitai, medžiai, krūmai, net trys piliakalniai. Ypač gražūs vaizdai iš piliakalnių viršūnių ar plaukiant Nemunu. Vilkiją nuo Sūduvos pusės skiria Nemunas. Ir Sūduvos pusė ties Vilkija graži. Prie pat Nemuno buvo apie 50 ha pievų, pušynai, kurie tęsiasi visa panemune iki Kretkampio. Kauno gyventojai vasaros metu čia atplaukdavo garlaiviais gegužinių. Iš Višakio Rūdos buvo pravestas siaurasis geležinkeliukas, kuriuo buvo vežama medžiaga prie Nemuno. Čia ji buvo jungiama į sielius ar kraunama į laivus plugdymui. Ringoves piliakalns. Trys kilometrai į vakarus nuo Vilkijos link Seredžiaus ant kalvos buvo gražus Vilkijos dvaras su kultūriniu ūkiu, sodais, šiltadaržiais. Iš kitos miestelio , raudondvario link, panemune tęsiasi jaukūs pušynai. Susisiekimas geras: galima plaukti garlaiviais aba važiuoti autobusais, kurie riedėdavo į Jurbarką arba Kauną.

Trys kilometrai į vakarus nuo Vilkijos į Nemuną įteka 4 km. ilgio Ringovės upelis. Čia Nemuno šlaituose yra Ringovės piliakalnis. Pabalių kaimo pelkėje, 6 km. į šiaurės vakarus nuo Vilkijos, irgi piliakalnis. Netoli jo Lauksvydų kaime yra VI - VIII a. senkapiai. Antalkių kaime, 4 km. į rytus nuo Vilkijos, prie Višpilio upelio, taip pat stūkso piliakalnis, žmonių vadinamas Višpiliu. Prie Vilkijos miestelio rytinės pusės iškylančią kalvą žmonės vadina Kartuvių kalnu. Pagal žmonių pasakojimus rusai čia korę sukilėlius. 2 km. į pietyčius nuo Vilkijos, netoli Nemuno, yra Jaučakių kaimas. Jo laukuose yra piliakalnis, kurį sudaro kalva, esanti prie gilios daubos kranto. Piliakalnių tvirtovėPiliakalnis pailgas, aikštelė viršuje 25x60 metrų, šlaitai statūs. Aikšelės viduryje kultūrinis sluoksnis siekia iki 80 cm gylio, tačiau į pakraščius eina plonyn ir išnyksta. Tai rodo, kad senovėje piliakalnio viršūnės viduryje stovėjo gyvenamieji triobesiai, o pakraščiai buvo tušti ir sustiprinti medinėmis sienomis ir bokštais. Į rytus nuo piliakalnio aptikti senos gyvenvietės pėdsakai. Čia, kaip ir piliakalnyje rasta senų puodų šukių. Piliakalnis ir prie jo esanti sodyba buvo gyvenami jau IX - X amžiuje

  Ši giria ne tik paminėta, bet ir smulkiau aprašyta 1559 m. Grigaliaus Valavičiaus Lietuvo girių aprašyme. Tada ji buvo didelė, abiejose Nemuno pusėse. Vilkijos pusėje turėjo gausiau gyvenamus pakraščius. Šiaurinė dalis Valavičiaus laikais prasidėjo nuo Vilkijos ir ėjo Šušvės upe palei Jovainių sieną. Čia gyveno keletas Gaižuvos bajorų, turėjusių tam tikrą plotą savų girių. Iš antros pusės pradėjus nuo Nemuo, buvo Padauguvos miškas, priklausęs didžiąjam kunigaikščiui. Šioje girioje buvo išmatuota 16 valakų ariamos žemės. Kiek toliau buvo 15 ir 9 valakai naudojamų pievų. Šalia jų bajorai Mantautai dirbo 5 valakus. Už bajorų kaimų buvo didžiojo kunigaikščio kaimai. Girią saugojo 9 sekėjai. 1863 m. Vilkjijos apylinkės miškuose laikėsi sukilėliai ir dažnai susiremdavo Partizanai su rusais. II pasaulinio karo metu Vilkijos apylinkės miškai taip pat įėjo į istoriją. Pokario metais čia veikė gausūs ir gerai organizuoti lietuvių partizanų daliniai.