Vaikų vasaros poilsio stovykla Saulėtekiuose


Stovykla

Saulėtekio Antano Mackevičiaus pagrindinėje mokykloje dvi savaites vykdytas projektas „Keliaudami pažinkime savo gimtąjį kraštą“. Šis projektas – tai vaikų vasaros poilsio stovykla, kurioje ilsėjosi ir prasmingai vasaros atostogas leido 17 mokyklos moksleivių.

Stovyklos atidarymo šventė vyko birželio 3-ią. Padedami mokytojų, vaikai kūrė stovyklos emblemą, dainą, ieškojo paslėpto lobio, žaidė įvairius žaidimus, estafetes, statė smėlio pilis.

Birželio 4-ą stovyklautojai, kartu su mokytojais, lankė gražiausias Vilkijos apylinkių seniūnijos gyventojų sodybas, Ringovės entomologinį draustinį, kopė į Ringovės piliakalnį, aplankė signataro Pr. Dovydaičio sodybvietę, ,,Žalgirio“ parką.

Trečiadienį stovyklautojai vyko į pažintinę išvyką po Suvalkijos kraštą. Didžiulį įspūdį vaikams paliko kėlimasis keltu per Nemuną. Vaikai lankėsi Lekėčių girininkijoje, kurioje įsikūręs gamtos ir miškininkystės informacinis centras. Jame pristatoma apie 600 įvairių gamtos ir miškininkystės istorijos eksponatų. Apžiūrėję muziejaus eksponatus, centre esančioje salėje žiūrėjo ir aptarė filmą apie Novaraisčio ornitologinį draustinį, jame gyvenančius gyvūnus, paukščius, augalus. Atvykę į Lekėčius, apžiūrėjo miestelį, aplankė Etnografinį muziejų. Lukšiuose grožėjosi Lukšių seniūno V. Cikanos kuriamu skulptūrų parku, ragavo ,,Lukšių pieninės“ produkcijos, apžiūrėjo Zyplių dvaro ekspozicijas bei dalyvavo edukacinėje pamokoje, kurios metu mokėsi lipdyti iš molio.

Kitą dieną šauni stovyklautojų komanda vyko į turistinį žygį prie Dubysos. Kaitri saulė ir puikus oras leido vaikams pasimėgauti visais vasaros malonumais. Vaikai žaidė, deginosi, maudėsi.

Penktadienį stovyklautojai keliavo po Anykščių kraštą, lankėsi ,,Siauruko“ muziejuje, Arklio muziejuje, kopė į „Laimės žiburį“.

Nauja savaitė stovykloje prasidėjo veikla, skirta profesinio informavimo ugdymui. Vaikai vyko į Vilkijos kepyklą, kur susipažino su kepėjo profesija, stebėjo duonos kepimą, klausėsi įdomaus kepyklos darbuotojos pasakojimo, vaišinosi Vilkijos kepyklos produkcija.

Vilkijos policijos nuovadoje moksleiviai sužinojo, kaip sulaikomi nusikaltėliai, paimami pirštų antspaudai, naudojami policininkų darbo įrankiai. Stovyklautojai galėjo pasimatuoti policininko liemenę, kepurę, sužinoti, kaip naudotis racija, trumpai pabuvoti kitapus grotų. Moksleiviai įsitikino, kad policininko profesija sunki, pavojinga, tačiau labai reikalinga. Nuovados pareigūnai padovanojo lipdukų, knygelių, kad vaikai nepamirštų saugiai elgtis.

Ūkininko - bitininko Virginijaus Štilpos sodyboje stovyklautojai susipažino su ūkininko profesija, klausėsi pasakojimo apie gyvulėlius, bites, apžiūrėjo avytes, susidraugavo su poni.

Vilkijos gaisrinėje moksleiviai susipažino su gaisrininko profesija, apžiūrėjo gaisrininkų mašiną, išklausė įdomaus pasakojimo apie gaisrų gesinimą, apžiūrėjo įrangą, matavosi gaisrininko rūbus. Vaikams buvo įdomu susipažinti su gaisrininkų profesijos kasdienybe.

Papietavę, šalia mokyklos esančioje vienoje gražiausių seniūnijoje M. ir A. Mejarų sodyboje klausėsi pasakojimo apie bičių gyvenimą, apžiūrėjo bitininko įrankius, mokėsi tinkamai elgtis su bitelėmis, vaišinosi ką tik išimtu kvapniu pavasariniu medumi.

Birželio 11-ą dieną, visi stovyklautojai su mokytojomis išsiruošė į labai įdomią kelionę palei gražuolį Nemuną. Visų laukė nuostabus maršrutas. Pirmasis sustojimas - prie Nemuno ir Dubysos santakos įsikūrusiame Seredžiaus miestelyje. Visi kartu kopė į 40 m. aukščio Seredžiaus piliakalnį, kuris dar vadinamas Palemono kalnu, grožėjosi nuostabiais Nemuno ir apylinkių vaizdais.

Klangiuose stovyklautojus pasitiko kaimo pievų kvapai bei gražiai tvarkoma senovinė kaimo sodyba. Čia vaikai apsilankė memorialiniame P.Cvirkos muziejuje. Visus sužavėjo įdomus pasakojimas apie rašytojo gyvenimą, jį supusią buitį. Mokiniai galėjo patys išbandyti įvairius buities rakandus, susipažinti su klojime ir svirne įsikūrusia etnografine ekspozicija, atsigaivinti nepaprastai tyru ir šaltu sodybos šulinio vandeniu.

Netrukus stovyklautojus pasitiko padavimų ir legendų gaubiama Veliuona. Ir vėl teko kopti... Šį kartą į piliakalnį, kuris dar vadinamas kunigaikščio Gedimino kapu. Veliuona buvo svarbi kovų su kryžiuočiais metais. Manoma, kad priešai čia pirmą kartą panaudojo šaunamąjį ginklą, nuo jo žuvo Gediminas. Čia jis buvo ir palaidotas. Istorijos mokytoja papasakojo vaikams apie Lietuvos vaidilutes, visi kartu pabuvojo prie vaidilučių kurstomos amžinosios ugnies ugniakuro, apžiūrėjo paminklą Vytautui Didžiajam, vaikščiojo po miestelį, gaivinosi ledais.

EkskursijojeViena gyvybingiausių šiuo metu istorinių pilių - Raudonės pilis. Čia įsikūrusi Raudonės mokykla. Mokiniai smagiai bėgiojo po gražiai sutvarkytą parką, grožėjosi išlikusia šimtamečių liepų alėja, 200 metų senumo kaštonu, kurio skersmuo siekia beveik1,5 m. Trumpam buvo sustoję Žvejo muziejuje Skirsnemunėje, o pakeliui į namus aplankė vieną įspūdingiausių Lietuvoje renesanso stiliaus Panemunės pilį. Ši pilis ne kartą rekonstruota, perstatyta, tik neseniai atvėrusi duris po restauracijos. Stovyklautojai apsilankė ir prie Belvederio rūmų. Vaikai suskaičiavo į juos vedančių laiptelių skaičių. Jų net 365. Nors rūmai apgriuvę, tačiau ir dabar matyti - buvę labai prašmatnūs. Iki šių dienų išlikę buvusios oranžerijos fragmentai. Išlikusi čia gyvenusių didikų koplyčia, giminės laidojimo narvos.

Norėjosi mokiniams parodyti Lietuvos pilių grožį, sužadinti vaikų smalsumą domėtis krašto istorija. Tikimės čia dar sugrįžti vėliau. Su nauju ir dar didesniu smalsumu sužinoti daugiau apie lietuvių kovas su kryžiuočiais, labiau pažinti iškilius mūsų krašto žmones, puošusius ir garsinusius mūsų kraštą.

Birželio 13-ą stovyklautojai žiūrėjo filmus įvairiomis prevencinėmis temomis. Kartu su mokytojais filmukus aptarė, diskutavo, tobulino piešimo kreidelėmis ant asfalto įgūdžius. Mokyklos kiemo aikštelė pasipuošė spalvingais vaikų piešiniais.

Po pietų laukė kelionė į Paštuvos Basųjų karmeličių vienuolyną. Vaikai pirmą kartą lankėsi vienuolyne, todėl jiems buvo ypač smalsu. Vienuolės aprodė ypatingai gražiai sutvarkytą ir šiuolaikiškai įrengtą vienuolyną, papasakoto jo atsiradimo istoriją. Dabar vienuolyne gyvena 16 vienuolių:14 lietuvių ir 2 užsienietės. Basųjų karmeličių vienuolės atsiskyrėliško, asketiško gyvenimo būdo, jų gyvenimo tikslas - bendravimas su Dievu. Į visus mokiniams rūpimus klausimus buvo nuoširdžiai atsakyta. Vaikai sužinojo, kad kiekviena vienuolė turi įpareigojimus. Pasimeldusios, jos tvarko vienuolyno aplinką, gėlynus, ravi ir prižiūri daržą, prižiūri bites, gamina valgį. Laisvo laiko beveik neturi. Visos vienuolės gyvena pagal griežtą vienuolyno dienotvarkę. Pačiai jauniausiai čia gyvenančiai vienuolei 35 metai, o vyriausiai vienuolyno seseriai 75 metai. Vienuoles čia gali aplankyti jų tėvai, broliai, seserys. Jos taip pat, tačiau retai, vyksta pas savo artimuosius. Įdomu tai, kad kai kurios vienuolės turėjo savo šeimas, vaikus. Vienuolyne jos mini įvairias šventes, švenčia ir savo gimtadienius. Iš anksto susitarus, čia galima keletą dienų pagyventi, pabūti pačiam su savimi tyloje. Šiame vienuolyne vyksta mišios, kuriose dalyvauja visi norintys. Kiekviena vienuolė gyvena celėje (turi atskirą kambarį), tačiau tai yra uždaros vienuolyno patalpos, po kurias vienuolyno lankytojams vaikščioti draudžiama.

Iš vienuolyno vaikai važiavo apžiūrėti 2012 metais pripažintos gražiausia ne tik Vilkijos apylinkių seniūnijoje,Ekskursijoje bet ir visame Kauno rajone Indrės ir Liudviko Borisevičių sodybos. Stovyklautojus svetingai pasitiko sodybos šeimininkai Liudvikas, Indrė ir Liutauras. Jie mūsų stovyklautojams buvo paruošę staigmenų. Sodybos šeimininkas aprodė savo sodybą. Įsikūrę erdviame septynių hektarų plote šie Vilkijos apylinkių seniūnijos Jaučakių kaimo gyventojai įgyvendina visas savo svajones – pradedant japoniškais akmenų sodais, iš šimtų rododendrų rūšių suformuotais labirintais ir baigiant aptvaruose laigančiais grakščiais danieliais. Vaikai gėrėjosi šiuolaikiškai įrengtu baseinu, išpuoselėtu sodu, vandens tvenkiniu su lelijomis, teniso kortais, tinklinio ir krepšinio aikštelėmis, gėlynais, gražiai įkomponuotais takais. Po to šeimininkas vaikus pakvietė į ,,labirintą“, kur kiekvieno stovyklautojo laukė lobis. Žinoma, reikėjo patiems vaikams lobį susirasti. Mūsų stovyklautojai gudrūs ir atidūs. Lobį tuoj surado ir ragavo, nes lobis buvo valgomas. Viešnagės metu mokiniai dar ne kartą bėgo į labirintą ieškoti paslėpto lobio... Mažiesiems stovyklautojams buvo suteikta visiška laisvė. Čia jie jautėsi kaip savo namuose. Kas žaidė krepšinį, kas tenisą ar tinklinį. Mergaitės gėrėjosi tvenkiniu, vandens lelijomis. Šeimininkai visus stovyklautojus vaišino skaniais pietumis: dešrelėmis, sultimis. Vaikai patys galėjo kepti dešreles, mokėsi serviruoti stalą gamtoje. Po sočių pietų, moksleivių laukė dar viena staigmena – danielių šėrimas. Šeimininkams prižiūrint, vaikams buvo leista pamaitinti danielius duona, pyragu. Žinoma, danieliai šiek tiek buvo baikštūs, tikriausiai išsigando garsiakalbių stovyklautojų, kuriems nepavyko suvaldyti emocijų. Stovyklautojai ir juos lydintys mokytojai buvo sužavėti šeimininkų geraširdiškumu, dosnumu, meile ne tik savo puoselėjamai sodybai, bet ir mūsų mažiesiems stovyklautojams. Padėkoję už įspūdingą viešnagę, apdovanoti ledais, kelionę tęsėme.

Ketvirtadienį stovyklautojai lankėsi Krekenavos regioniniame parke. Šiame parke yra 10 skirtingų Europos Bendrijos svarbos buveinių, auga apie 1020 augalų rūšių, iš jų 37 saugomos. Žinomos 844 gyvūnų rūšys, iš jų - 43 saugomos. Patį didžiausią įspūdį vaikams paliko unikalus Pašilių stumbrynas. Pašilių miške stovyklautojai apžiūrėjo partizanines kovas menančias žemines. Netoli Krekenavos, Vadaktėliuose 1902-1905 m. gyveno kunigas J. Tumas-Vaižgantas. Čia jis rašė vaizdelius iš aukštaičių gyvenimo, tyrinėjo tarmę, aprašinėjo papročius, rūpinosi lietuviška spauda, palaikė ryšius su Garšvių knygnešių draugija. Savo mokykloje kasmet minime Knygnešio dieną. Todėl moksleiviams įdomu buvo apsilankyti Juozo Tumo-Vaižganto Knygnešystės muziejuje Ustronėje.

Penktadienį vyko stovyklos uždarymo šventė. Smagu, kad stovykloje vaikams patiko. Jie daug keliavo, patyrė įspūdžių, tobulino bendravimo įgūdžius, buvo skaniai ir sočiai maitinami. Stovyklautojų tėveliai taip pat patenkinti turiningu vaikų vasaros poilsiu ir užimtumu.

Stovyklautojai, jų tėveliai, mokytojai esame dėkingi Kauno r. savivaldybei, Vilkijos apylinkių seniūnijai, verslininkei Aušrai Paulauskienei už finansinę paramą bei vaikams padovanotas gražias vasaros akimirkas.

Mokytoja Laimutė Vereckienė,

 
StovyklautojaiStovyklautojaiStovyklautojaiStovyklautojai
StovyklautojaiStovyklautojaiStovyklautojaiStovyklautojai
StovyklautojaiStovyklautojaiStovyklautojaiStovyklautojai
StovyklautojaiStovyklautojaiStovyklautojaiStovyklautojai
StovyklautojaiStovyklautojaiStovyklautojaiStovyklautojai
StovyklautojaiStovyklautojai  




 
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas